Santrauka:
Iš praeities...
Tu likai atminty man graži
Ir jauna, linksmai besišypsanti.
Aš tikiu – tų dienų negrąžint.
Aš tikiu – niekada neišnyks jos.
Nežinau kur esi, bet negrįši –
Ne atstumas, o laikas mus skirs.
Praeitis, lyg šaka atsikišus,
Kurią malkom kaimietis nukirs.
Ant kamieno žymė pasilieka –
Vilgo randą raudoni sakai...
O viršūnėj varnai juodi rėkia.
Vėl juokies ir kažką man sakai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-03 18:30:06
Kamieno randas užgis ...
Sužaliuos iš naujo
Medelio višūnėj atgis
Pavasarį varnėnai...
:) :) :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-01 22:45:54
valso ritmu ;) kodėl,man tai tas kaimietis su kirviu rankose visai vietoj,kažkas turi nukirst tą kamieną :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-01-01 19:38:41
...man suskambėjo kaip švelni ilgesinga daina...išgirdau ir melodiją...sodrią lyg vasaros lietus...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-01 09:08:29
Labai graži atmintis...Patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-01 02:23:45
vai. Skaudokos mintys... nors ir as nesu per linksma :) tad suvokiamos ir tinka... na, bent jau nostalgiska ir svelnu, su tam tikra gludumos gaidele... tegul. Su NAUJAIS!