Santrauka:
Kartais mes įžeidžiam, kartais mes nuviliam. Sugriauti yra lengva, bet atstatyti - sunku.
Žodžių nesakyk...
Žvilgsniu ištarki –
Savo nuoskaudas ir mano kaltę –
Lyg arimą noragu išarki,
Išakėk velėną tą pakeltą.
Ten, giliai –
Kur šaknys susipynę –
Dygo piktžolių daigai gleivėti.
Pažiūrėk, aprėpk išartą plynę,
Jei gali – širdim –
Ramiai, iš lėto.
Žodžių nesakyk...
Prašau, nežemink –
Vien tik žvilgsnis tartum usnys bado.
Grūdus žiemkenčių beriu į žemę,
Jausmas mūsų, kad nejaustų bado.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-01 03:00:49
Jautrus žvilgsnis- jautri siela... Žavi tas žemiškas artumas.
"Vien tik žvilgsnis tartum usnys bado." - pajuntamas ryškiai išsireiškimas, o tai puiku.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-30 20:14:33
Vien tik žvilgsnis tartum usnys bado.
Būna, būna... Privertėt pamąstyti...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-30 20:01:55
plynią > plynę (plynė)
Prašau, nežemink > jau tai nusižeminimas.