Žodžių nesakyk...
Žvilgsniu ištarki –
Savo nuoskaudas ir mano kaltę –
Lyg arimą noragu išarki,
Išakėk velėną tą pakeltą.

Ten, giliai –
Kur šaknys susipynę –
Dygo piktžolių daigai gleivėti.
Pažiūrėk, aprėpk išartą plynę,
Jei gali – širdim –
Ramiai, iš lėto.

Žodžių nesakyk...
Prašau, nežemink –
Vien tik žvilgsnis tartum usnys bado.
Grūdus žiemkenčių beriu į žemę,
Jausmas mūsų, kad nejaustų bado.