Santrauka:
tiesiog vijoklis
Vijoklinio augalo gyslomis
nerimas teka,
tampriai priglunda,
auką apkabindamas,
nenori pastaroji prievartos,
tačiau prieš vėtrą nepapūsi.
Įsisiurbia jis it siurbėlė į jauną kūną,
rodos, syvus iščiulps,
prieraišumą demonstruodamas,
nuolankumo reikalauja.
Ir nė motais jam dejonė,
iš nevilties lapus kutenanti –
glamonėja mane, galvoja
ir dar labiau glaudžiasi…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2006-03-01 16:05:13
Radastai parašiau, jog jos eiliuko net skaičius nebuvau ir nesuprantu žmonių įžiūrinčiu tai, ko nėra.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-02-22 18:53:42
prieš vėją nepapūsi - tiesa - bet pučiant apie tai nemintijama gi...
Anonimas
Sukurta: 2006-02-20 19:35:18
taip krylovas butu haiku rases :)))
mintis puiki. eilerastis,nors ir neeilerastiskas,bet labai saunus.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-02-20 16:37:16
negatyviu jausmu lavina... pabaiga liuksine
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-20 12:25:27
kaip nuotaikos, alegoriškos minties išsakymas - gražus! Gal dar mažytis žiupsnelis poetiškumo, šarmingumo nepagadintų :)) Patinka!