Santrauka:
iš ciklo "Baltas vakaras"
Ievuže, žemės dukrele,
kodėl toks trumpas
tavo žydėjimas?
Ievuže, rudenio martele,
kodėl toks ilgas
tavo skaudėjimas?
Ievuže, vėjų drauguže,
kur tavo balta
laimė, dalužė?
- Vėjai žadėjo,
vėjai nuskynė,
nuskriejo, paliko
man ilgą skaudėjimą
prie šaltinėlio,
prie ašarėlės,
prie motinėlės.
Šalta akmenėlio širdelė –
smiltyje, smiltelėje
ašarėlę taip skaudžiai
pjauna
ligi šaknelių.
Ievuže, Salomėja,
Kančios taurioji kamėja.
Ražas
2009-12-29 11:03:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-29 23:36:01
...labai jaudinantis gražus...
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-29 20:24:04
Gražiai išauginta iš tradicinės dainos. Tradiciniai vaizdiniai supinti į subtilų išgyvenimą. Šauniai. Ačiū. čiumpu.
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-12-29 15:25:32
Liūdni pamąstymai. Tarsi našlaitėlės godos.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-12-29 14:23:06
širdingos eilės
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-29 13:29:30
Gilūs klausimėliai, gilūs.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-29 11:43:09
Patiko. Primena kažkokią labai seną liaudies dainą. Etnografinis kūrinys.Imu.