Ievuže, žemės dukrele,
kodėl toks trumpas
tavo žydėjimas?
Ievuže, rudenio martele,
kodėl toks ilgas
tavo skaudėjimas?
Ievuže, vėjų drauguže,
kur tavo balta
laimė, dalužė?
- Vėjai žadėjo,
vėjai nuskynė,
nuskriejo, paliko
man ilgą skaudėjimą
prie šaltinėlio,
prie ašarėlės,
prie motinėlės.
Šalta akmenėlio širdelė –
smiltyje, smiltelėje
ašarėlę taip skaudžiai
pjauna
ligi šaknelių.

Ievuže, Salomėja,
Kančios taurioji kamėja.