Santrauka:
Vilnius, 2005. Tada išties mėgau daugtaškius.
Žaižaruoja ten toli,
kažkur nematomoj šaly,
užgesusios ugnies žarijos...
Jos pasišauks tave vardu
ir vos ateisi - puls kardu.
Numirsi.
Dar siela tavo bus gyva
ir žaižaruos užgesusioj ugny.
Kaip žarija...
Tada...
Užkaitins ūkanotą žemę jau nauja ugnis,
o žmogus, sunykęs ką tik,
vėl užgims!
Ir tamsios naktys kils pro blankų rūką,
bijodamos iš pelenų pakilusio
paukštuko...
Išskleisi kupinus šviesos sparnus.
Ir kilsi.
Ir horizonte, virš klaikios tamsos, nuskriesi,
skleisdamas tikėjimą ir viltį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-06-16 14:09:13
XVIII a. lyrikos pavyzdžiu
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 18:24:41
dažna tema- nenauja
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-29 00:25:51
rimuoti tane- galite :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2009-12-28 21:37:04
ačiū :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-28 21:01:26
Paaugliškai. Be skyrybos gal būtų geriau.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-28 19:10:39
sunykęs vėl užgims!
Ir kilsi.
/kaip trūksta žmogui patikėt galia prisikėlimo/
todėl ... žavu