Žaižaruoja ten toli,
kažkur nematomoj šaly,
užgesusios ugnies žarijos...

Jos pasišauks tave vardu
ir vos ateisi - puls kardu.
Numirsi.

Dar siela tavo bus gyva
ir žaižaruos užgesusioj ugny.
Kaip žarija...

Tada...

Užkaitins ūkanotą žemę jau nauja ugnis,
o žmogus, sunykęs ką tik,
vėl užgims!

Ir tamsios naktys kils pro blankų rūką,
bijodamos iš pelenų pakilusio
paukštuko...

Išskleisi kupinus šviesos sparnus.
Ir kilsi.

Ir horizonte, virš klaikios tamsos, nuskriesi,
skleisdamas tikėjimą ir viltį...