Žvelgiant į A. Indrašiaus paveikslą
Kas ir kada tokias spalvas paliejo
Ir ašarom ištryško ežerai?..
Tiktai dangus viršum tavęs gilėjo,
Ir buvo tavyje visiems gerai.
Paskui raudona saulė gulė,
Liepsnojo gluosnis nuo žarų,
Nutolo vartuose žegnojusi motulė,
Ir sumažėjo tų dienų gerų.
Vakaris vaikės debesų piemenę,
Prie žemės linko trobesiai.
Ir tie jaunieji buvo jau pasenę,
Kiti išėję jau visai...
Bet rėmuose sustojęs vaizdas švietė
Gerų dienų tyra šviesa.
Sugrįžt į atminimų erčią kvietė
Gimtinės šaukianti dvasia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-28 14:35:38
Būtų gerai prieš akis matyti ir paveikslą. Palikti nuorodą santraukoj, ar autoriaus galerijoj... Dabar skaitytojui trūksta konkretaus žvilgsnio ir jis gali vertinti tik abstrakčias frazes. Jos man ir liko abstrakčios. Galima pritaikyti bet kuriam dailės kūriniui.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-28 13:52:24
Gražu yra gražu.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-28 13:05:27
Šviesus paveikslas, visapusiškai šviesus.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-28 12:38:48
Gražus peizažas, jaudinantis...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-28 12:26:27
Nutolo peržegnojusi motulė,
erčią - kas tai
labai sakyčiau sklandus