Žvelgiant į A. Indrašiaus paveikslą

Kas ir kada tokias spalvas paliejo
Ir ašarom ištryško ežerai?..
Tiktai dangus viršum tavęs gilėjo,
Ir buvo tavyje visiems gerai.

Paskui raudona saulė gulė,
Liepsnojo gluosnis nuo žarų,
Nutolo vartuose žegnojusi motulė,
Ir sumažėjo tų dienų gerų.

Vakaris vaikės debesų piemenę,
Prie žemės linko trobesiai.
Ir tie jaunieji buvo jau pasenę,
Kiti išėję jau visai...

Bet rėmuose sustojęs vaizdas švietė
Gerų dienų tyra šviesa.
Sugrįžt į atminimų erčią kvietė
Gimtinės šaukianti dvasia.