Židinyje malkos vėl kūrenas,
o aplink tokia jauki tyla.
Pasedėkim, mano drauge senas,
parymokim žvakių šviesoje.
Nekalbėkim–žodžių mums nereikia.
Te tyla už mus abu kalbės.
Kažkur tyliai tyliai smuikas verkia
ir palikt jau mūsų negalės.
Tylim mes, o smuikas graudžiai rauda.
Ši gaida pažįstama labai...
O krūtinėje kažko labai suskaudo,
Ko netekome mums primena jinai.
Židinyje malkos vis kūrenas.
Šiluma meili apgaubia mus.
Pasvajokim, mano drauge senas
apie tuos senus gerus laikus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-26 20:59:39
Gera, silta... jauku :) kaip tik Kaledoms...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 14:49:52
Šiltas ir melodingas : Su kalėdom
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 14:48:26
Salomėjiškas pastebėjimas apie smuiką (smuikas verkia, graudžiai rauda).
O šiaip tikrai jaukus eilius. Šilta daros.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-26 12:50:51
...daina...labai graži daina...jaudinanti ir tyra...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 12:48:38
...trapiai žavinga nuotaika sklinda iš eilučių. Nuoširdumas visada žavingas :)
Vartotojas (-a): Živilė
Sukurta: 2009-12-26 12:37:55
Grazu labai;] va cia tai kuryba ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-26 12:36:36
Artimos mintys. Net atradau panašių žodžių kaip savo eiliuke "Pasilik...". Ačiū. :)