Santrauka:
Tiesiog mes per anksti išaugam...
Kur dingo šmėklos, milžinai,
Žmogėdros bei protingi žvėrys,
Fėjos, kurios gyvena amžinai?
Aš rūmų neradau, kur auksu žėri.
Nebuvo slibino ant aukšto kalno
Ir bučinio princesės stiklo pilyje,
Nykštukų sulig vaiko delnu,
Žirgų sparnuotų danguje...
Bet aš tikiu – tie personažai egzistuoja –
Tiesiog mes per anksti išaugam.
Ir nuo dienų naštos žemai sulinkę,
Akis išplėtę žvelgiame pirmyn po kojom –
Nematome, kas darosi aplinkui –
Svajonių savo neišsaugom...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-26 20:55:10
maloniai paliete :) Geru svenciu....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-26 15:49:43
Ir dar. Žodis lig yra rašomas su y., t.y. lyg. Geros kūrybos.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-26 15:44:07
Su Kalėdom! O kas sakė, kad čia yra daina? Operų irgi nerašau, nepainiokit:). Toks rimavimo stilius yra įmanomas! Taip, kad neieškokit smegenų ten, kur jų nebūna... Kas liečia klišes... Deja, jų sunku išvengti, nebent... būčiau gimęs prieš du šimtus metų:)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 14:56:16
Pritariu Irtiai Asmat , du stulpeliai gal ir būt daina, bet trečias lig iš kitos operos. : Su Kalėdom :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 14:32:26
Ne pirmas ir toli gražu ne paskutinis eilėraštis, kalbantis apie išaugimą iš pasakų. Įdomiau būtų, jei pasakos būtų rišamos su esamuoju egzistavimu, arba pasireikštų jų įtaka, praeityje padaryta. Pirmo ir trečio posmo pirmos eilutės grynai klišinės.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-26 12:40:37
Nematome, kas darosi aplinkui –
Svajonių savo neišsaugom...
Ką gi, pažiūrėkim kartais į aplinką per rausvus akinius... :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-26 10:06:24
mes per anksti išaugam...arba nebesuaugam nei pasakom nei realybėm