Santrauka:
Su šventėm, Mielieji.
Nežinai, mylimasis, - sapnais apsidengusi bėgau
Per pražydusio ledo raštuotų lelijų takus,
Kur nuo krentančio pasakų sniego kvepėjo Kalėdom,
O apšalusios pėdos kryžiavos, suliesdamos mus.
Nereikėjo laužų, nors šerkšnais apklijavom blakstienas,
Kai išdykusios snaigės bučiavo blizgiąsias akis:
Sužinojai, brangus, kad tos naktys lyg skambančios dienos –
Pasimelskim abu – gal Kalėdų katarsis dar grįš.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-25 20:56:23
Puikus, šventinis, turintis daug gražaus jausmo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-25 20:50:50
Kalėdos ir žavus jausminis prisiminimų bangavimas