Žiema

užsirūkę kaminai
dūmų strėlėmis jau ramsto
žvaigždžių žaislais išpuoštą
Naujametį dangų,
apsnigtas Laikas švelniai
apkabina mus,
Ramybė ir Viltis
tenepraeis pro mūsų langus
ir Atjauta ras kelią
į visų namus

išdidžia rimtim alsuoja
medžių brolija,
į trapų šerkšną išsikeitus
žaliąjį vualį,
o Epitafijos laukimas
taip jaudina, vilioja,
balta akimirka - laukais laukais
ir mes kartu su ja,
žiema, lyg mylinti Mama,
visus bučiuoja...
Brolis

2009-12-24 14:26:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2009-12-25 14:23:16

Grožis slypi paprastume. Gražu...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-12-25 01:20:32

Miela perskaityti. Poetiškas toks, ramus ir gerai nuteikiantis. Šiandien - labai pritikęs. Su Šventėmis :)

Anonimas

Sukurta: 2009-12-24 16:56:22

Antra strofa man labiau. Epitafija iškart teikia naujos spalvos. Pirmajame posme nelabai originalumo yra...