užsirūkę kaminai
dūmų strėlėmis jau ramsto
žvaigždžių žaislais išpuoštą
Naujametį dangų,
apsnigtas Laikas švelniai
apkabina mus,
Ramybė ir Viltis
tenepraeis pro mūsų langus
ir Atjauta ras kelią
į visų namus

išdidžia rimtim alsuoja
medžių brolija,
į trapų šerkšną išsikeitus
žaliąjį vualį,
o Epitafijos laukimas
taip jaudina, vilioja,
balta akimirka - laukais laukais
ir mes kartu su ja,
žiema, lyg mylinti Mama,
visus bučiuoja...