Klajūnas
keliauja žvaigždynai
mėnulio veidas blyškus
renka karolius pamiršto laiko
suvers
dovanos
ne man gal kitam
aš klajūnas matau ir ilgiuosi
laisvas vėjas plaukus kedena
kaip norėčiau dar kartą pakilti
prisiglausti prie uolos
surinkti tylėjimą
erdvę ir laisvę kalnų
sako ten jau sniegas keliauja višūnėmis
švilpia vėjas dainuoja kalnai
erelis praskrieja aukštai
laisvė paukščio sparnuos
rankoje lazda palydovė kelio
kalnuose vėl kvepia sniegu
taip viliojančiai krenta snaigės
moja kalnai
ech laisvė mana tu vergovė
dovanoki ereli sparnus
laisvę skrydžio
kvapą erdvių
aš klajūnas amžinas laiko klajūnas
vien tik dulkės
kelio dulkės graužia akis
rūkas per pievas šydu nuvingiuoja
vienišo paukščio balsas naktyje
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-30 11:03:50
...puiki esaties pajauta. Gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-25 01:23:33
Gražus, splvingas kalbėjimas...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-24 16:45:16
Kiek panašu į V. Mykolaičio-Putino ciklą Viršūnės ir gelmės. Tik čia su sniegu...
Mokate įtaigiai aprašyti trapiausias būsenas. Bet gal jau metas pagalvoti apie naujoves formoje?:-)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2009-12-24 16:39:16
"ech laisvė mana tu vergovė" - labai patiko.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-12-24 13:29:52
N U O S T A B U :)