Klajūnas
keliauja žvaigždynai
mėnulio veidas blyškus
renka karolius pamiršto laiko
suvers
dovanos
ne man gal kitam
aš klajūnas matau ir ilgiuosi
laisvas vėjas plaukus kedena
kaip norėčiau dar kartą pakilti
prisiglausti prie uolos
surinkti tylėjimą
erdvę ir laisvę kalnų
sako ten jau sniegas keliauja višūnėmis
švilpia vėjas dainuoja kalnai
erelis praskrieja aukštai
laisvė paukščio sparnuos
rankoje lazda palydovė kelio
kalnuose vėl kvepia sniegu
taip viliojančiai krenta snaigės
moja kalnai
ech laisvė mana tu vergovė
dovanoki ereli sparnus
laisvę skrydžio
kvapą erdvių
aš klajūnas amžinas laiko klajūnas
vien tik dulkės
kelio dulkės graužia akis
rūkas per pievas šydu nuvingiuoja
vienišo paukščio balsas naktyje