Santrauka:
Kažkada, daug metų atgal, rašiau vieniems vestuvių muzikantams vestuvinius tekstus.Dar tarybiniais laikais,saviveiklos grupė, savo etnografiniame spektaklėlyje apie vestuves, tuos tekstus panaudojo. Varčiau savo užrašus ir panorau juos parašyti į Žalią žolę .Atiduodu Jūsų verdiktui.
Išlydėsiu tave į pasaulį.
Dovanų savo meilę įduosiu.
Būk laiminga, dukrele, po saule,
tau takelį gėlėm aš išklosiu.
Be tavęs namuose bus taip liūdna.
Kambarėlį tik saulė apšvies.
Bet visuomet, dukryte, taip būna,
Kad gyvenimas tolin pakvies.
Prisiminki, dukryt, ko išmokiau –
Tu kitus turi gerbt ir mylėt.
Dar mažutė buvai, jau nutuokiau,
kad tave reiks vis tiek išlydėt.
Kraičio tau patarimų daug duosiu,
būk gera išmintinga žmona.
Kai bus liūdna, viena pasiguosiu,
kad tokia mūs, mamų, jau dalia.
Leisk tave, dukružėl, apkabinti.
Prie krūtinės dar kartą priglaust.
Ir neverk, dukružėle, nurimki,
laikas tau jau svetur iškeliaut.
1978.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2009-12-28 12:34:39
Sklandus ir su mintimi. Kaip vestuvėms - tikrai gražiai, atskleidžiant to meto mąstymą.
Padėliojau kablelių šiek tiek.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-23 19:40:16
Be tavęs namuose bus taip liūdna.
Kambarėlį tik saulė apšvies.
...jausmingai su meile...tyri žodžiai...motulės rauda...
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-23 14:05:30
Paprastas, jaukus lyg liaudiškas vestuvinis romansas