Išlydėsiu tave į pasaulį.
Dovanų savo meilę įduosiu.
Būk laiminga, dukrele, po saule,
tau takelį gėlėm aš išklosiu.

Be tavęs namuose bus taip liūdna.
Kambarėlį tik saulė apšvies.
Bet visuomet, dukryte, taip būna,
Kad gyvenimas tolin pakvies.

Prisiminki, dukryt, ko išmokiau –
Tu kitus turi gerbt ir mylėt.
Dar mažutė buvai, jau nutuokiau,
kad tave reiks vis tiek išlydėt.

Kraičio tau patarimų daug duosiu,
būk gera išmintinga žmona.
Kai bus liūdna, viena pasiguosiu,
kad tokia mūs, mamų, jau dalia.

Leisk tave, dukružėl, apkabinti.
Prie krūtinės dar kartą priglaust.
Ir neverk, dukružėle, nurimki,
laikas tau jau svetur iškeliaut.



1978.