Santrauka:
Iš ciklo "Baltas vakaras"
Dar neužtrenki durų,
Dar palauk,
Nors praviras palik
Atmintyje.
Ir rakto neskandink,
Nors kartą dar pašauk
Iš nebūties tamsos
Sugrįžti viltyje.
Bet kas viltis? –
Tiktai graži apgaulė,
Prikausčius sielą
Vergo grandine.
Bet kas viltis? –
Vandens, ugnies ar oro sauja –
Atgniauši –
Ir išslys lyg moneta.
Dar neužtrenki durų,
Dar palauk,
Aš noriu saulės spindulį
Pajaust.
O juk paskui –
Vienatvė ir tyla,
Tamsa, kurios
Yra per daug.
Ražas
2009-12-22 14:46:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 09:13:23
Šliogeriška filosofija, taip, tenka pamastyti, tiesiog sustoti ir pagalvoti, jausmo ir žodžio plotmėje, iškalbingai kalba vienatvė, savasties ieškojimai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-22 17:28:44
Dar neužtrenki durų,
Dar palauk...
Koks gražus prašymas...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-12-22 17:05:38
Jeigu viskas iš Dievo rankų, vadinasi, tamsa -irgi. Mes kažkodėl jos nekenčiame. O, sakykime, pelėda?O kurmis? Perskaitę tokius eilėraščius, jie tiesiog nežinotų, kodėl Ražas bara jiems tokią gerą tamsą?
Kodėl ne šviesą?
Tai gal po klebonišką, a?
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 16:31:53
Jautriai. Sentimentaliai.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-22 16:09:24
..tamsa, kurios yra per daug- būna ir taip....
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-22 15:55:33
siandien vis kartojuosi: patylesiu... :)