O žvaigždės kris
į rasotą žolę,
Ir skaudžiai degins
mums rankas.
Žvaigždes regėję
tik iš tolo,
Dantis sukandę
pievoj rinksim jas.
Išdžius žolė
nuo balto karščio,
Išdžius mūs akys,
širdys mūs išdžius.
Kaitroj sukepę
šypsosis lūpos karčiai,
Kartos pavogtus
svetimus žodžius...
Tik vieną kartą
žvaigždės krinta,
Tik vieną kartą
krinta tiesiai į rankas.
Tik- kas paliko
pievoj žvaigždę užgesintą,
Sugrįžęs niekad
daugiau nebesuras...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2006-02-20 21:47:05
illi, nežinau, ko siekėte, iškeldami mūsų diskusiją į viešumą? įrodyti, kad esu neteisi? bet kūryboje nebūna teisių ir neteisių...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-02-19 15:21:37
žvaigždės nepailsta, ne...
o mes, į jas ne tik žiūrėdami..., neretai.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-19 14:26:07
Rimavimas ir ritmika visai neblogai... tik turinys... gal reikėtų toms žvaigždėms poilsio jau ? :)