Tolimos tolimųjų mirtys. Kas mums priartins jas? Artimos artimųjų... Mes vieni kitiems dovanojame mirtį. Tai yra pati vertingiausia dovana. Be tokios dovanos net nebūtume užaugę. Be pliušinės Kalėdų senelio barzdos kaip nors užaugtume, o be mirties kvapo – niekaip. Mirdami mes įteikiame dovaną. Be mirties nebūtų gimimo. Tai yra estafetės lazdelės perdavimas. Dovana savo artimui. Dovana savo ateičiai. Ji negali jos nepriimti. Ateitis gali nepriimti mūsų, bet ji negali nepriimti mūsų mirties, nes be mūsų mirties nebūtų jos pačios. Ateities nebūtų.
Tolimos tolimųjų... Artimos artimųjų... Mes vieni kitiems dovanojame, kai mus pasiima. Kai mes patys sau daugiau niekada nieko nebeimsime. Atiduodame ir paliekame viską. Tai, kas mums buvo kuriam laikui paskolinta (daiktai, įnagiai) netenka funkcionalumo už Sienos, taip kaip vienos šalies valiuta nebegalioja kitoje šalyje. Amžinybės kontekste laikinas skausmas tėra sielos gryninimo priemonė. Nesibaigiantis bekryptis amorfiškas įniršis, neviltis bei pyktis dėl artimojo mirties prilygsta nesibaigiančiam pykčiui chirurgo replėms. Net po sėkmingos operacijos.
Vieni kitiems dovanodami mirtį mes labiau suartėjame, nei nutolstame vieni nuo kitų. Net pasiimti tolimieji mums kai ką įteikia, tik mes ne visada tai pastebime, nes esame įpratę dovanas vertinti pagal jų įpakavimus. Tai yra pati vertingiausia dovana, nes „Jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn.12,24).
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2009-12-23 23:05:00
Pamąstymai. Nepasakyčiau, kad labai giliai į ,,šrdį'' įlindo, bet yra yra perliukų. Nors pateikimas galėtų būti ir patrauklesnis (mano akytėms):) Keista, bet pamaniau, kad labai vyriškas mąstymas atsispindi...
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2009-12-23 20:04:17
Beje, tai mano individuali pajauta. Aš nesigailiu, kad mano individuali pajauta neprilygsta a.a. minimų asmenų pajautai. Jums gal pritrūko individualios pajautos skaitant, nes kažkodėl vertinate garsių filosofų kontekste, kurie jau yra išsipildę mirtyje ir manau daugeliu atvejų toli gražu nesutiktų su savo pačių žemiškais spėjimais-filosofavimais-kliedėjimais (į kuriuos Jūs apeliuojate)apie mirtį ar dar ką nors... kaip ir mes kada nors patirsime daugumos savo žemiškų minčių apie nežemiškus dalykus bergždumą, beprasmiškumą...
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2009-12-23 19:52:48
Laiptuose pyksta :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 17:08:48
Mintis visiškai nenauja. Jau vien Kierkegaard-o nihilistines mintis prisimenant... O kur dar Heideggeris, Nietzsche... Pritrūko individualios, (ne)tikėtos pajautos.
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2009-12-22 16:07:41
taip. ižuodžiu mirtį... taip keista, kad VISI ją, mirtį, išgyvensim. Tai pradėkim jaukintis...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-22 13:51:35
prasmingos mintys.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-22 13:22:39
patiko mintys...
mirtis yra tobula kaip ir gimimas,jos negalime paneigti.
estafetė?nežinau...gal,juk užleidi savo vietą kitam.
mirtis-dovana? gyvybė,manyčiau yra dovana,laikina čia,kaip ir viskas šiame pasaulyje,bet amžina ten.
mirtis yra riba,bet yra ir užribis...
išsiplėčiau,patinko autoriaus pamąstymai,labai :) lauksiu dar :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-22 12:19:42
Amžinybės kontekste laikinas skausmas tėra sielos gryninimo priemonė.
O kaip visa tai pažįstama! Įdomu buvo skaityti...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 11:46:38
įtikiu į TAI vis labiau ir labiau
(Šv. rašto išmintis)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-22 10:25:21
prasmingi pamąstymai, ... be tos banalios estafetės lazdelės
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 10:10:37
viskas tiesa, suprantama -
bet dar noris pagyvent ir tiek :)
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2009-12-22 10:04:29
Kad ne, neteko skaityti...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 10:02:36
Atrodo, panašiai rašė G. Bleizgys savosiose esė. Galbūt įtakojo, jei skaityta buvo:)