Parimo laikas.
Kertės tyliai žiūri
Į stalą vidury trobos.
Ugnies verpetai bara puodą:
,,Kam laukti tu verti išalkusius vaikus
Ir šeimininkus po darbų romius\".
Ant stalo duona,
Klevo lapą pasiklojus,
Gera skalsa pripildo trobą.
Ir glosto ją godžiu žvilgsniu maži vaikai,
Vos spėję numazgot rankas.
Išdėsto motina šakutes sunkias,
Iš žalvario nulietas sentėvių dienom.
Ramias kertes užplūsta rugio duonos kvapas
Ir viralo šiluma soti...
Prie stalo sėda pamažu šeimyna -
Po riekę tėvas duoną padalina,
O vakaras ir laikas žiūri,
Kaip garbina žmogus
Saulėlydžio ugnyje duoną
Kasdienės vakarienės valandoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-12-22 21:38:00
tarsi duonos kvapas skanus, pasiimu į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-12-22 21:13:48
Šiltas. Gražiai sukurtas vaizdas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-22 14:07:41
man ir kaip paveikslas,romus ir šventas :)
šiltai apie duoną "klevo lapą pasiklojus ".
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-22 13:46:52
asmeniskai - labai patiko. Puikus ivaizdziai... netiketas eilius - nuostabia siluma, dvasia.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-22 10:16:13
Jaukus vakaras troboje...Jauku, gražu, šilta.Patiko.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-22 10:12:27
Tapybiška. Kaip paveikslas ant sienos
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-22 05:12:44
Sakralus