Santrauka:
Esu naktinis paukštis. Tikiuosi, kad ne apuokas:)...
Suspaudžia man krūtinę...
Gal širdis?
Bet ne... Vėl rytdienos darbai apkarto –
Vėl nemiga, o jau gili naktis –
Mintis kažkas tarytum žirklėm karpo...
Ne kasdienybė.
Ir ne rutina –
Diena nelygi dienai kartais būna.
Gal kam užtektų – man vis negana,
Nors alinu aš savo sielą, kūną.
Mažai dienos.
Ir metų man mažai...
Bijau, kad neužteks gyvenimo net viso...
Išbluks nuo laiko bet kokie dažai,
O aš pasaulį perdažyti ryžaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-21 21:45:31
... ir nebūtina per daug miegoti (ne apuokas - pelėda, jei jau taip. sakau iš patirties :) ) - išties, gali gi neužtekti ir viso gyvenimo, kad perdažyti visą pasaulį :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-21 14:05:02
Beprasmiškai lūdnai.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2009-12-21 12:30:53
jūsų kūrinius galiu skaityti nors visą naktį.
ir mano sielai labai artima jūsų kūryba :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-21 08:26:58
Negi nemiga jau tokią neviltį kelia?
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-21 00:57:11
Darbai, darbai...Ne jie svarbiausi, ne.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-21 00:10:01
Tikra. Skubėjimas, lėkimas. Stabtelkim bent valandėlei ir įsiklausykim į ... save...