Atrodo, apsirišo žemė
Baltutėle pūkų skara.
Vieniša eglė dangų remia
Snieguota savo kepure.
Čia pusnys, deimantais sužibę,
Varpeliais skamba tyluma.
Ir stebina sava grožybe
Šalta, skambi, tyra žiema.
Sutvisko baltas žemės rūbas,
Karoliai šėrkšno ant šakų.
Pasaulis visas - vien baltumas:
O brist per sniegą taip puiku!
Paleidi sniego gniūžtę purią
Į besmegenį prie beržų.
Pataikai tiesiai į kepurę,
O jis grūmoja tau ražu.
Jauties lyg pasakoj vaikystės -
Širdis baltumo kupina.
Taip norisi su snaigėm skristi
Ir suktis jų sūkuryje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-19 21:13:05
smagu grįžti, užuosti, pajusti tą baltą, tyrą grynumą. Jums pavyko jį perteikti :)
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-12-19 16:12:49
Ačiū už pastabas. Už gerus atsiliepimus ir už kritiką. Itin žavi tikėjimas, kad antrokai šiais laikais labai kūrybingi - tikri vunderkindai. Įdomu, kokioje mokykloje tokie mokosi? Turbūt tikroje poetų kalvėje... Smarkiai praaugau antrokus tiek amžiumi, tiek patirtimi. Turbūt dėl to skaitytojui sunku suprasti, kad pavyksta grįžti į vaikystės pasakas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-12-19 14:22:31
Kadangi eilėraštukas su pretenzija į rimuotus ketureilius, vertėtų pergalvoti paskutinio posmelio pabaigą, nes silpnas paskutinės eilutės "sukibimas" su kita posmelio dalimi silpnina įspūdį.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-19 13:20:24
Antroko kūrybinis bandymas. Baisi grafomanija.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-19 09:56:37
Tikrai gražu...Ir tikrai jautiesi lyg vaikystės pasakoj...Patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-19 00:58:45
Gražu ir labai žiemiška.