Santrauka:
iš ciklo "Nekerėk tu manęs"
gyvasis Saulės spindulio zuikuti
žibuoklės melsvumos glėbyj
tu pašaukta kažkam viltimi būti
pažadint ilgesį gebi
mažytė Žemės spindinti smiltelė
kiek daug rimties jos tavyje
audroj be burės blaškomai valtelei
tu kranto rišanti gija
kai žodžių debesį nuvilko laikas
tapai nuoga esatimi
visus tamsos išbandymus išlaikius
likai vis vien paslaptimi
vien žodžiai gali užgesinti liepsną
beribio geismo troškulyj
vien nuodėmė pagimdo vaisių
o meilė aistroje ugnis
Ražas
2009-12-18 13:03:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-19 20:25:46
nepaprastai švelnus apdainavimas.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-12-18 23:50:52
Aistringas. Tai - gerai.:) Bet pasigedau kažkokio branduolio, gilumo.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 23:04:41
vien žodžiai gali užgesinti liepsną > kažin, ar žodžiai tikrai gali užgesint beribį geismą.
o meilė aistroje ugnis > eilutė, praktiškai nieko nesakanti.
Per daug patetiška, per daug saldu. Šįkart nekaip...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 20:27:23
Paperka švelnumas ir natūralus jausmas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-18 16:46:37
Už jausmus! Juk nieko nėra tikresnio ... Ačiū. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 14:36:38
Ražai, Raželi, šiandien negiriu, šiandien per daug paskendote jausmuose, grynesnio žodžio norisi iš Jūsų, galite, galite daug daugiau.