gyvasis Saulės spindulio zuikuti
žibuoklės melsvumos glėbyj
tu pašaukta kažkam viltimi būti
pažadint ilgesį gebi

mažytė Žemės spindinti smiltelė
kiek daug rimties jos tavyje
audroj be burės blaškomai valtelei
tu kranto rišanti gija

kai žodžių debesį nuvilko laikas
tapai nuoga esatimi
visus tamsos išbandymus išlaikius
likai vis vien paslaptimi

vien žodžiai gali užgesinti liepsną
beribio geismo troškulyj
vien nuodėmė pagimdo vaisių
o meilė aistroje ugnis