Snaige snaigele, dangaus ašarėle,
kurgi keliausi šią žiemužėlę?
Šokį snieguolių šoksi iš lėto,
kad ašarėlėm žemė spindėtų.
Kad mišką puoštų baltos šakelės
tu pasiuvai jiems sniego rūbelį.
Džiaugias medelis pamatęs snaigutę –
šilta jam, gera, net džiaugias širdutė.
O tu, snaigute, sukies nesustoji...
Bristi per pusnį vaikučius vilioji.
Smalsiai dairais nuo mažyčio delniuko,
puoši blakstienas mergytės, berniuko.
Tavo namelis – gražus debesėlis,
skrenda į žemę žiemos baltos gėlės.
Su sesėm snaigutėm sukiesi ratu
ir džiaugiatės visos – kaip žemėj gražu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-17 20:09:45
...vaikystės snaigėmis sužibo...labai gražu...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-12-17 13:27:30
Tikrai mielas, baltai šiltas ir jaukus, džiaugsis širdutė tokį beskaitant:)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-17 10:19:59
labai mielas ir šiltas eiliukas, nors snaigutės ir šaltos :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-17 09:59:47
Vai vai, koks mielas eilėraštukas, taip ir norisi tokią snaigutę sugauti, priglausti. Tik jai tai gal nepatiktų :)