Kai stiklo burbulą nejausdamas suspaudžiu,
Pabyra šukės iš delnų manų –
Šaukiu: pakilk! Būki Sfinksu, meldžiu!
Atgyk kaip pienės iš pūkų!
Bet tavoje krutinėj aidi stiklo dūžiai
Tau negirdėt karštų maldų.
Staiga sutviskus šukėms skaisčiai,
Padvelkia amžinu šalčiu kapų.
Nakty užuodęs kraują ant savų delnų,
Aš kaip pamišėlis Tave į urną surenku.
Prispaudžiu prie krūtinės ir klykiu...
Agonijoj tik šaltu akmeniu tampu.
Ant mūsų kapo augs geltonos pienės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-27 21:25:22
tragiškas išgyvenimas toks skausmingai tikras... manau pavyko :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2009-12-26 22:07:42
labai labai patiko. tikrai sukele idomu jausma.
tik, matyt, man truksta issilavinimo, bet nepagavau, prie ko cia Sfinksas buvo paminetas? kokia jo sasaja cia? nesusieju kazkodel.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-19 18:33:17
Net apsiverkiau.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-17 13:08:45
Šis darbas iš autoriaus pareikalavo daug Sizifiško prakaito. O gal pabandykit paprasčiau, bet jautriau?
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-12-17 09:51:27
savotiškas toks. kiek groteskiškas, nes kapai ir t.t.
ir mažytis skausmelis...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-17 09:34:21
Ant mūsų kapo augs geltonos pienės ---> gal nuo šito pradėk, o kas buvo iki to ištrink.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-17 01:27:58
Mintis gera. Tikrai. Tik visa bėda mano manymu yra jos išraiška.Eiliavimo stilius, tas banalus (nepykit, aš nuoširdžiai manau kad kritika reikia džiaugtis, nes ji padeda)rimavimas su -u gale.... Na, žybsinti idėja tarsi užverčiama smėliu ir negali pakilti,ją pančioja pernelyg konservatyvi išraiška. Bet potencialas yra ir nemažas, del jo spaudžiu dešinę :)