Saulėtekio aušra prilipusi prie delno –
Mano ranka tai glosto tavo skruostą švelnų,
O akyse rūkai, rūkai...
Ir, rodos, tu kažkur atitrūkai...
Ir aš drauge.
Kaip keista –
Tik prisilietimas –
Atotrūkis nuo realybės ir kritimas,
Nes jausmas toks, kad tu šventa –
Tartum žvaigždė,
O aš jos planeta,
Kuri pažeidusi visatos dėsnius skrieja –
Į tavo gelmę karštą įsilieja,
Aplinkui kosmoso ūkai...
Ant rankos užkrenta gelsvi plaukai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-15 15:04:58
Praradidmai visada šventi atrodo :)
Mano ranka tai glosto tavo skruostą švelnų > kam čia tas „tai“?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-15 08:38:28
Saulėtekio aušra prilipusi prie delno –
O akyse rūkai, rūkai...---> Va, čia tai liuks.
Visa kita šiaip sau:)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-15 07:50:40
Gražiai nuplaukia švelnūs ir gilūs jausmai.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-15 00:19:27
Emocijos išsiliejimas.