Saulėtekio aušra prilipusi prie delno –
Mano ranka tai glosto tavo skruostą švelnų,
O akyse rūkai, rūkai...

Ir, rodos, tu kažkur atitrūkai...

Ir aš drauge.
Kaip keista –
Tik prisilietimas –
Atotrūkis nuo realybės ir kritimas,
Nes jausmas toks, kad tu šventa –
Tartum žvaigždė,
O aš jos planeta,
Kuri pažeidusi visatos dėsnius skrieja –
Į tavo gelmę karštą įsilieja,
Aplinkui kosmoso ūkai...

Ant rankos užkrenta gelsvi plaukai...