Toluma į galvą kalasi įkaitusiais žodžiais.
Kulkos krenta iš dangaus į pusnis ir tylėdamos žūva.
Vėjas tanku atvažiuoja, šaukia „koks neaprėpiamas aukštis“,
Ir staiga kulkos, suvarstę tanką, puola paukštį.

Neapykanta sustabdė laiką ir įstrigo
plaučiuose įkvepiant įšalusį orą.
Veidas pabalo it baloje įšalęs. Rankos varvekliais braižė odą.
Tankai suvažinėjo grūdą tolumų, iškritusį į mano sodą.