Iš Etiopijos kilimų smėlėtais žingsniais iš po sijono sėjai žolę
po savim išpėdavai kraujagysles odą plaukus mūsų nebylias
šypsenas savimi laistei duburėlius kvapu išglostei kiekvieną
įlinkį krūtį paslaptį įsiuvai kišenėlėn pirmojo rūbo – ten kodas,
vaikai, patarimas pritrūkus jėgų kantrybės savasties.
Išlygins tau baltinius pirmoji žmona prie stalo pakvies pailsėti
šėtono apsėstos moterys pačios žaviausios kol dega aistra akyse
kraujuoja lūpos – gardžiausias kąsnis iš širdies į širdį – tave mylėjo
tik adomai nors tu ne ieva bet visgi vaikai ateina ne tik iš meilės
kartais iš baro ar skausmo netiki priesaikom ir bučiniais ypač į kaklą
(kartais taip skauda, lyg virvė užspaustų tau kvapą) išbyra neparašyti
laiškai iš stiklo dėžutės subyra portretai į sepiją į juodą ir baltą nelieka
veidų akių iškvepi prisilietimus iki paskutinės alveolės tavo rankos per
šaltos mano pirštams nors ir sakei namo lydi kad ir tau patinka suknelės
taškuotos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-12-28 12:41:00
mhm... sukneles...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 23:37:33
Taip, kūryba tikrai moteriška. Visu kuo. Tuom ir yra malonu, kad ne belytė, kokios nūdienoje apstu.
Vis eini gilyn į sąmonės srautą. Mažiau save kontroliuoji. Tai ir pliusas, ir minusas. Visgi eilėraščiui reikalinga ne tik ekspresija, bet ir racionalus protas. Išlaikyk santykį ir viskas bus puiku. O šis darbas man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-17 19:07:08
Antrasis posmas super.
Visas kūrinys tarsi labairintas, daug kulminacijų, skaitosi lyg sulaikius kvėpavimą, jaučiama įtampa. labai patiko. pasiimu;)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-12-17 12:27:56
Jei nebūtum ir nuotraukos įdėjusi, būčiau atpažinęs vis gilėjantį tavo (kadaise) naują stilių. Šauni, nors kiek bauginanti ar gluminanti vyrišką prigimtį kūryba.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-17 00:52:11
Aš matau čia daugiau nei genetiką. Tai nusivylimas tuo, ką mes kartais pernelyg išaukštinam... Bet tai gali pasakyti tik pati autorė.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2009-12-14 17:52:20
geras kūrinukas, patiko+++++
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-14 14:50:25
Ar tikrai genetika?:) Gal evoliucija?:)
kaip ten bebūtų - darbas originalus ir skaityti nenuobodu.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-12-14 09:34:01
Įdomiai čia apie viską,patiko.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2009-12-13 23:41:17
Daug čia visko pridėta: pirmoji strofa bendresnė, palieka daugiau erdvės interpretacijai - juk vienaip eilėraštį suvoksi, jei manysi, kad jis skirtas moteriai, žmonijai, gyvybei ar tiesiog genetikai... Pasirinkta ašis nuspalvina vis kitais atspalviais.
Antroji strofa jausmingesnė, konkretesnė, galima įžvelgti tam tikrus kadrus iš gyvenimo, interpretacijai erdvės mažiau, bet vėlgi... Pro kurią prizmę pažvelgsi. Visgi man pirmoji strofa labiau prie širdies, ji savitesnė, originalesnė. Kita vertus, aš manau, kad daugumai labiau turėtų patikti antroji. Kiek paabejočiau dėl kai kurių žodžių reikalingumo, man norėtųs vietomis glausčiau, bet šitoje sferoje autorius visada teisus:) Daugialypis. Patiko.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-12-13 16:47:34
Ypatingai antra strofa. Iškvėpti prisilietimai tokie išgyventi...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-13 16:36:42
Antras segmentas man labiau, nors pirmojo pradžia žavi. Rodos, grįžai prie ankstesnės stilistikos.