Santrauka:
Liūdesys – nuostabiausias jausmas.
Būk sveikas, liūdesy, nepyk,
Kad aš ir vėl kviečiu į liūdną šventę –
Apglėbk mane, kol dar esu beginklė,
Kaltės jausmu aksomą užadyk,
Nes jis ir vėl nuo nuogo kūno slenka.
Prie durų stypso pergamentiniai veidai –
Kaip vasarą įkyrios musės lenda.
Dėkoju, liūdesy, kad atėjai,
Regi – palaimos šleikštulys užsmaugė –
Surenkime prasmingai liūdną šventę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2006-02-18 17:28:16
prasmingai liūdną šventę - man patiko. o kita- ar tikrai sveikini liudesi, ar tik nori toki eilerasti parasyti? manau, truko tikrumo .. suvokimo ir jautimo, ka rasei.., bet jei klystu - atsiprasau.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-17 22:46:46
idėjukė visai graži ir aiški. net ritminį pulsavimą norėčiau pagirti, ypač pirmojo posmo... antrasis mažumėlę pasimeta tarp rimo ir ritmo.