Būk sveikas, liūdesy, nepyk,
Kad aš ir vėl kviečiu į liūdną šventę –
Apglėbk mane, kol dar esu beginklė,
Kaltės jausmu aksomą užadyk,
Nes jis ir vėl nuo nuogo kūno slenka.

Prie durų stypso pergamentiniai veidai –
Kaip vasarą įkyrios musės lenda.
Dėkoju, liūdesy, kad atėjai,
Regi – palaimos šleikštulys užsmaugė –
Surenkime prasmingai liūdną šventę.