visi tie nerimai drebuliai šauksmai
nutilk tu kurs manyje man
jau vis vien štai dangus išgelsta
išmelsta įgelsta iki aitrumo
įkvėpsi nuplikys krūtinę
man nereikėjo ramybėn atgulti
visą amžių pragulėjau nebuvo jos
atsikelti ir žengti ramiai tiek reikėjo
atsistoji ir pirmą žingsnį tik tada kai
žinai labai žinai kad per finišo liniją
ir dar vis degu nakčia su liepom geltonai
dar viskas čia su manimi bet tiktai iki tuoj
skristi niekada nemokėjau aš
tik krentu aukštyn ten amžiną
šviesą žaltvykslės man įžiebė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-12 14:59:07
Pirma strofa pernelyg įmantri. Trečiojoje visai įdomiais kai kurios eilutės blyksteli.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-12-11 22:38:08
Man patiko, įkvėpki dangaus, nors jis "išgelsta išmelsta įgelsta iki aitrumo nuplikys krūtinę", "nutilki tu
kurs manyje", "tik krentu į amžinąją šviesą man žaltvykslės įžiebė". Man kaip tik darbas gilus, net ir pats darbo pavadinimas "užMiršti" - atminties praradimas prilygsta mirčiai tiek kūniškai duočiai, tiek ir dvasiškai. Tai stipru. Dėkui.
Vartotojas (-a): Amuneivė
Sukurta: 2009-12-11 21:02:52
Surizikuosiu būti sukritikuota dėl atseit nesugebėjimo priimti kritikos ir pan., bet jei tą 'kažką sudėtingo' pasakiau ne tiesiai šviesiai, tai nereiškia, kad darbas tuščias.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 20:35:54
Suskamba. Veikslūs pakartojimai. Patiko tekstas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-11 20:06:21
truputi kapojantis , bet pabaiga gera :)
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2009-12-11 19:29:56
Šokinėjama nuo minties prie minties,nėra ''pagautos'' minties.Lyg ir bandyta pasakyti kažką sudėtingo,bet gavosi tuščias darbas.