O, baltoji Valdove dienos,
Kiek chaoso
tavoj
karalystėj!
Pasiilgau rimties valandos,
Pavargau
be atodūsio
bristi.
Išopėjo minčių vėriniai...
Išvarvėjo kely slogios mintys...
Ak, naktie,
vėlei dangų žemai
Juk nuleidai? –
Siekiu apkabinti.
Įtekėk, įsilieki dangau
Ir sušildyki sielą
lyg skirpstą! –
Tik išgėrus tylos... apsvaigau,
Leidus sau
net verdiktą
pamiršti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-12-26 11:11:28
trumpas nuosprendis - į mėgstamiausius
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 00:07:36
džiaugiuosi, kad šis kūrinys svetainės "veidrodyje" :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 23:02:17
Nuostabios eilės. Nepriekaištingai puikiai užrašytos.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-12 23:09:11
Norisi pritarti aisbergui. Kažkaip kvėpuoti darosi lengva :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-12 11:47:14
Vienas iš tų konkursinių, kuriems teikčiau pirmenybę...;)
Kodėl? Poetiška kalba, neapkrautas (lengva forma), melodingas.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 14:59:03
Puikus darbas, tačiau mano pastabos būtų tokios: dangaus pakartojimas dviejose strofose iš eilės šiek tiek nenuskamba. Ir paskutinėje eilutėje galbūt sukeisčiau verdiktą ir pamiršti vietomis. Skripstą-verdiktą, manau, geriau skamba nei skripstą-pamiršti. Tai tiek. Nes tikrai, ma-iau čia be abejo yra daugiau, Gryna ir tikra :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 14:48:35
Sutinku su esančiais prieš mane, vienas iš geresnių, per skausmingą ėjimą minčių, darbas su gilia potekste, vertinčiau dešimtuku.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 13:24:38
Geriausias iki šiol skaitytas konkursinis kūrinys. Gera buvo prie Jūsų minčių priglusti...:)
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2009-12-11 13:15:31
Na pagaliau! Perskaičius virš 40-ies kūrinių atsirado vienas... paprastai, bet sklandžiai poetiškai nuskambėjęs. Juk tai poezijos konkursas... Dauguma berods pamiršo. Nėra tiesioginių tiesmukų šachmatinių įvaizdžių ir tai puiku. Paprastumas šiuo atveju karūnuojamas įvairiai interpretuotina pabaiga. Man netikėtai išnyra toks vaizdinys... ant šachmatų lentos svirduliuoja vienut vienintelė buvusia kova ir stojusia tyla apsvaigusi savyje užsimiršusi figūra... Visiškai neaišku, kiek šis "svirduliuojantis sąstingis" gali užsitęsti. Kitiems gali kilti kitokie vaizdiniai. Reiškias darbas - paprastas ir be tiesioginių temos užuominų - išpildo konkuros temą ir yra vertintinas pačiais aukščiausiais balais.