Išgėrus tylos

O, baltoji Valdove dienos,
Kiek chaoso
         tavoj
                 karalystėj!
Pasiilgau rimties valandos,
Pavargau
         be atodūsio
                 bristi.

Išopėjo minčių vėriniai...
Išvarvėjo kely slogios mintys...      

Ak, naktie,
        vėlei dangų žemai
Juk nuleidai? –
                 Siekiu apkabinti.        

Įtekėk, įsilieki dangau
Ir sušildyki sielą
                 lyg skirpstą! –

Tik išgėrus tylos... apsvaigau,
Leidus sau
               net verdiktą
                               pamiršti.
eglute7

2009-12-11 12:00:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2009-12-26 11:11:28

trumpas nuosprendis - į mėgstamiausius

Anonimas

Sukurta: 2009-12-23 00:07:36

džiaugiuosi, kad šis kūrinys svetainės "veidrodyje" :)

Anonimas

Sukurta: 2009-12-22 23:02:17

Nuostabios eilės. Nepriekaištingai puikiai užrašytos.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-12-12 23:09:11

Norisi pritarti aisbergui. Kažkaip kvėpuoti darosi lengva :)

Anonimas

Sukurta: 2009-12-12 11:47:14

Vienas iš tų konkursinių, kuriems teikčiau pirmenybę...;)
Kodėl? Poetiška kalba, neapkrautas (lengva forma), melodingas.

Anonimas

Sukurta: 2009-12-11 14:59:03

Puikus darbas, tačiau mano pastabos būtų tokios: dangaus pakartojimas dviejose strofose iš eilės šiek tiek nenuskamba. Ir paskutinėje eilutėje galbūt sukeisčiau verdiktą ir pamiršti vietomis. Skripstą-verdiktą, manau, geriau skamba nei skripstą-pamiršti. Tai tiek. Nes tikrai, ma-iau čia be abejo yra daugiau, Gryna ir tikra :)

Anonimas

Sukurta: 2009-12-11 14:48:35

Sutinku su esančiais prieš mane, vienas iš geresnių, per skausmingą ėjimą minčių, darbas su gilia potekste, vertinčiau dešimtuku.

Anonimas

Sukurta: 2009-12-11 13:24:38

Geriausias iki šiol skaitytas konkursinis kūrinys. Gera buvo prie Jūsų minčių priglusti...:)

Vartotojas (-a): aizbergas

Sukurta: 2009-12-11 13:15:31

Na pagaliau! Perskaičius virš 40-ies kūrinių atsirado vienas... paprastai, bet sklandžiai poetiškai nuskambėjęs. Juk tai poezijos konkursas... Dauguma berods pamiršo. Nėra tiesioginių tiesmukų šachmatinių įvaizdžių ir tai puiku. Paprastumas šiuo atveju karūnuojamas įvairiai interpretuotina pabaiga. Man netikėtai išnyra toks vaizdinys... ant šachmatų lentos svirduliuoja vienut vienintelė buvusia kova ir stojusia tyla apsvaigusi savyje užsimiršusi figūra... Visiškai neaišku, kiek šis "svirduliuojantis sąstingis" gali užsitęsti. Kitiems gali kilti kitokie vaizdiniai. Reiškias darbas - paprastas ir be tiesioginių temos užuominų - išpildo konkuros temą ir yra vertintinas pačiais aukščiausiais balais.