O, baltoji Valdove dienos,
Kiek chaoso
         tavoj
                 karalystėj!
Pasiilgau rimties valandos,
Pavargau
         be atodūsio
                 bristi.

Išopėjo minčių vėriniai...
Išvarvėjo kely slogios mintys...      

Ak, naktie,
        vėlei dangų žemai
Juk nuleidai? –
                 Siekiu apkabinti.        

Įtekėk, įsilieki dangau
Ir sušildyki sielą
                 lyg skirpstą! –

Tik išgėrus tylos... apsvaigau,
Leidus sau
               net verdiktą
                               pamiršti.