praeitis mano –
cheminė reakcija, kai
minčių kolbos suskyla,
neatlaikiusios tavo
išėjimo

duris lyg praviras laikau –
saviapgaulė tai ar potekstė,
atrodo, grįžtum,
bet staiga plyšys tas
susičiaupia –

kaip ir aš tą sykį
lūpomis sučiauptomis
ir nosim užkimšta
etanolio snaiges
nuo tėvuko barzdos
surinkinėjau

broluži, jei sugrįžtum,
pernelyg neapeliuočiau
į sugižusią sąžinę,
tik retkarčiais pakirpčiau
barzdą –

kad tos pačios
snaigės alpinistės
nebekibtų