Santrauka:
*****-*****-*****
O baltas vakaras žiemos,
Jaunystės bryde pražydėjęs--
Iš sniegenų tylos ramios
Į mano delnus krenta vėjas
Su snaigių paukščiais, debesų
Sidabras plunksnose jų tviska--
Tavo aistros žvaigždė esu,
Pūga nutapė obeliską
Iš mūs svajonių, atminty
Tiek daug viršūnių dangų vėrė--
Ar žodžiai žodžiai ko verti ?
Šerkšnuos panirus miega svėrė,
O baltas vakaras žiemos,
Jaunystės bryde pražydėjęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-12-11 09:22:31
Iš sniegenų tylos ramios
Į mano delnus krenta vėjas
Su snaigių paukščiais... Ypatingai patiko šis vaizdinys, nuostabiai paliekantis gerą pojūtį, sugrąžinant jaunystės prisiminimą, svajones...
Švelniai lyriškai, ritmingai plaukiančiai. Pirmos ir paskutinės eilutės, kaip visada, gražiai apibendrina.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-10 21:36:12
...baltai baltai ir švelniai...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-10 18:03:13
ir man.... prisijungiu :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-10 17:42:44
Ar žodžiai žodžiai ko verti ?
Nuostabūs Jūsų žodžiai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-12-10 17:08:47
Kaip visada gražu ir lengva...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-10 15:43:06
..į mano delnus krenta vėjas...visa tuo pasakoma, šiltai , ramiai, puiku...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-10 14:54:27
gražus darbas
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2009-12-10 13:50:31
Su tokiais posmais tikrai žiemužę prisišauksim...
Ačiū...Gražu...Pasiimu...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-10 13:49:09
Oi, koks puikus eilius . Toks ramus ,jaukus, nors ir apie žiemą, bet labai šiltas...Labai patiko.