O baltas vakaras žiemos,
Jaunystės bryde pražydėjęs--
Iš sniegenų tylos ramios
Į mano delnus krenta vėjas

Su snaigių paukščiais, debesų
Sidabras plunksnose jų tviska--
Tavo aistros žvaigždė esu,
Pūga nutapė obeliską

Iš mūs svajonių, atminty
Tiek daug viršūnių dangų vėrė--
Ar žodžiai žodžiai ko verti ?
Šerkšnuos panirus miega svėrė,

O baltas vakaras žiemos,
Jaunystės bryde pražydėjęs...