Tėvui
Verias rytas lyg senos langinės,
Laiko rūdys - vėlyva žaizda.
Rentinys šulinio kažką atminęs
Sugirgždės praradimo gaida.
Verias rytas - vien debesys gilūs,
Vien diena su gėla sumaišyta.
Anūkėliai padykėliai gūžiasi tylūs,
Kai neranda maišelio sulyto.
Neberas jie maišelio sulyto,
O seneliui vėl širdį skaudės.
Kaip sulaukti to savojo ryto,
Palydėto klajūnės žvaigždės?
Kaip surasti tą atilsį ramų
Prie obels, prie našlaitės žalios,
Apkabinti molėtąją žemę,
Tą nebylųjį šauksmą dalios.
Tos dalios, niekuomet negodotos, -
Gal ji akmeniu auga šile?..
Mes iš tos giminės apraudotos,
Iš pirkios gimto sodžiaus gale...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-10 10:13:40
Jautrus eilius.Žavi savo nuoširdumu. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-10 10:07:50
Graži dedikacija.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-10 09:59:56
Gražus, nuoširdus kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-10 08:58:50
...darbas puikus, bet ar galima sakyti - darbas, tai kalbėjimas su brangiu Žmogumi, apipinta prisiminimais su nostalgija buvusiam laikui, puiku...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-12-10 08:58:20
Gilus,patiko.