Tėvui

Verias rytas lyg senos langinės,
Laiko rūdys - vėlyva žaizda.
Rentinys šulinio kažką atminęs
Sugirgždės praradimo gaida.

Verias rytas - vien debesys gilūs,
Vien diena su gėla sumaišyta.
Anūkėliai padykėliai gūžiasi tylūs,
Kai neranda maišelio sulyto.

Neberas jie maišelio sulyto,
O seneliui vėl širdį skaudės.
Kaip sulaukti to savojo ryto,
Palydėto klajūnės žvaigždės?

Kaip surasti tą atilsį ramų
Prie obels, prie našlaitės žalios,
Apkabinti molėtąją žemę,
Tą nebylųjį šauksmą dalios.

Tos dalios, niekuomet negodotos, -
Gal ji akmeniu auga šile?..
Mes iš tos giminės apraudotos,
Iš pirkios gimto sodžiaus gale...