Mes išrašom lapus , išardydami mezginį sielos,
Savo nerimo raštą palikę už šventinio lango –
Grakštūs žodžiai lyg prietemos tango mažyčiai šėšeliai,
Kiek sutrikę nakties apkabinime rangos.
Slysta rasos advento nuo stiklo lėtai ir prasmingai
Ant palangių, kur vatos pernykščių eilėraščių klausės
Tik skaitovai liūdni ir iš anksto klausytojai girdi,
Kaip nedidelės nuodėmės priešvenčio lapuose prausias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-09 01:58:15
Toks savotiškas... Bet visai gerai įsiskaičius man patiko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-08 21:24:18
puikus, adventiškas,/// ir taip lenvai plaukiantis , kaip gulbių šokis,
tik ant palangių gėlės pas mane ir jos klausos eilėraščių ... taip, tai tiesa :)