Mes išrašom lapus , išardydami mezginį sielos,
Savo nerimo raštą palikę  už šventinio lango –
Grakštūs žodžiai lyg prietemos tango mažyčiai šėšeliai,
Kiek sutrikę nakties apkabinime rangos.
Slysta rasos advento nuo stiklo lėtai ir prasmingai
Ant palangių, kur vatos pernykščių eilėraščių klausės
Tik skaitovai liūdni  ir iš anksto klausytojai girdi,
Kaip nedidelės nuodėmės priešvenčio lapuose prausias.