Santrauka:
Kaip ir prieš tai rašyto eilėraščio tęsinys...
Grandinės: tie atodūsiai ir vyliai
Ištroškusį švelnumo veda.
Ir tu praradęs visą žadą
Atsiklaupi prieš ją – nuolankiai, tyliai...
Ir nematai kitų veidų,
Tik vieną ją – juk taip norėjai.
Kažkur pro šalį švilpia vėjai
Laisvi tarp medžių, tarp laidų...
Bet tu laikaisi pažadų –
Kas bus, tas bus, sakai, – vedu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-05 23:34:04
gražiai tu čia ;) "Kas bus, tas bus, sakai, – vedu...: va taip...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-05 16:00:33
Gražiai surimuota. O pasakoj buvo sakoma : Toliau jie ilgai ir laimingai gyveno... :)
Įžvelgiu laisvės troškulį... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-05 12:13:43
Negi pažadai svarbiau nei jausmai?:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-05 09:39:28
...sėkmės jam vedybose ir po jų :) Gražiai čia prašvilpė vėjai...