Nei kas mato jį, nei kas žiūri,
Nežinia, gal net žmogum nelaiko.
Jo eisena kreiva, pilka figūra
Atklydus čia, bet ne iš šito laiko.
Jo skarmalai šlapi. Vidus – išdžiūvęs,
Nebemėgina rasti savo vertę.
Jau pametė. Koks menkas būvis:
O akys prašo dar išgerti...
Namai – šaligatvis dulkėtas,
Žmonių gerų gailestingumas.
Pražūsi greit, tad gyvenk iš lėto –
Tai toks gyvenimo albumas.
Ir tyliai skersgatvyj suklupęs –
Visi valkatos čia renkas –
Švelniausiai fleitą suspaudęs lūpom,
Jis groja: „Aš esu. Bet KAS?“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-04 23:23:22
Būna. Net ir ne valkatos to klausia.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-04 19:50:01
2-3 eilutės*
Anonimas
Sukurta: 2009-12-04 19:49:35
Nebloga idėja. Tik reiktų padirbėti su ritmu, dažnai jis stringa, o tai galima visai nesunkiai pataisyti, pavyzdžiui - sukeitus žodžius vietomis ar paieškojus kito žodžio. Ir atarkim, antros strofos - eilutės. Jei palieki taip, tai turėtų būti nebemėgina rasti vertės, bet jei padėtum po rasti kablelį (ar net daugtaškį) gautusš, kad savo vertę jau pametė :)
Trečioje strofoje dėl ritmo ir reikia pažiūrėti, taip pat ir ketvirtoj eilutėje. Žodžiu, yra kur tobulėti. Yra ir kam :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-04 18:13:41
Bet KAS?“ ne betkas gali būti.... svarbu - " esu"