Santrauka:
09‘lapkričio dvidešimtoji.
Baltos tavo rankos
Taip gležnos, taip trapios...
Kaip snaigės pirmosios,
Ramybe kvepiančios.
Lyg baltos lelijos,
Bangose sūpuojančios,
Lyg apsnūdę jazminai,
Vėją bučiuojantys...
Vingiuoja tylios upelės,
Atodūsius tau nešančios...
Vis tykiau, vis romiau
Gyvybę šnabždančios.
Kaip žūva gulbė tyriausia,
Kaip tirpsta sniegas balčiausias,
Taip tyliai ir oriai
Užmiega rankos švenčiausios...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Balta varna
Sukurta: 2009-12-08 20:23:35
Ramybė. Nuostabu.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-04 23:07:23
Švelniai. Sutinku su semema.
Vartotojas (-a): gilė
Sukurta: 2009-12-04 17:11:09
Rankos nebe rankos, tai sąsaja su pasauliu, jomis liečiam gyvenimą.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-04 16:11:53
Gražiai sudėta, tik gal rankos jau ir nebe rankos...? Man rodos,tarsi nuo kūno atsiskiria
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-04 15:50:48
užsupuoja