Baltos tavo rankos
Taip gležnos, taip trapios...
Kaip snaigės pirmosios,
Ramybe kvepiančios.
Lyg baltos lelijos,
Bangose sūpuojančios,
Lyg apsnūdę jazminai,
Vėją bučiuojantys...
Vingiuoja tylios upelės,
Atodūsius tau nešančios...
Vis tykiau, vis romiau
Gyvybę šnabždančios.
Kaip žūva gulbė tyriausia,
Kaip tirpsta sniegas balčiausias,
Taip tyliai ir oriai
Užmiega rankos švenčiausios...