lyja...vienatvės lašais,
mažais purslais
nubėga liūdesys
į miesto grindinį
kartą kelintinį
batelių tauškesys
pasiklydusiais labirintais
jausmais nesuvaidintais
kraujuojančiais širdies indais
spygliuotais hiacintais
sunokusiais ateities žibintais
pro debesį mėnulio veidas
tarsi lietsargis švinta
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-09 12:17:27
rimnavimas- siaubingas.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-03 22:30:13
Nuo paskutinio skaityto jūsų eilėraščio pastebiu šuolį. Tikrai gerai, sveikinu. Tik pasistenkit tokio rimavimo vengti.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-03 10:10:40
Paskutinėse eilutėse labai orginalios metaforos. Patiko
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-03 08:58:09
...man, švelniai - liūdnas, patiko...